Mėgstu gaminti, rašyti, kurti ir planuoti. Maistas, jo gaminimas ir ragavimas man yra neatsiejamas nuo gyvenimo įvykių ir kasdienių nutikimų. Maistas nėra tik receptai, jis kuria mano gyvenimo prisiminimus ir istorijas.
Gamindama atitrūkstu nuo visų rūpesčių ir rutinos, pasineriu visa galva, o tai kas aplink – išnyksta. Niekada apie tai negalvojau, kol kartą vyras pasakė, kad planuodama ir gamindama atrodau lyg būčiau kitame pasaulyje. Tada susimąsčiau, kad tikrai taip jaučiuosi. Mėgaujuosi procesu, naujais skoniais ir patiekalais, primenančiais vaikystę, kavos ar arbatos gėrimo ritualais, lėtais savaitgalio pusryčiais, nuotaikingomis vakarienėmis su draugais, vasara man neatsiejama nuo piknikų, o gimtadieniai nuo tortų.
Tinklaraštis mano galvoje egzistuoja daugybę metų. Iki šiol neradau sau atsakymo, ar man jo reikia, bet turbūt nėra kito būdo tai sužinoti, o tik pradėti rašyti. Tinklaraštis nėra dedikuotas tik maistui, čia persipina įvairios istorijos: gyvenimo situacijos ir iššūkiai, įspūdžiai, prisiminimai ir jausmai.
Kodėl „Pipirai piene“? Išsireiškimas atspindi gyvenimą ir jo iššūkius. Pipirus piene patiriame kiekvienas. Pieno su pipirais skonis turbūt nesužavėtų, bet kiek kartų gyvenime buvome priversti daryti tai, ko nenorime arba išgyventi sudėtingas situacijas? Žvelgiant iš kitos pusės, esame linkę nesureikšminti paprastų dalykų gyvenime, pamirštame jais mėgautis ir vertinti, kol jų neprarandame. O pipirus piene pastebime visada.
Gyvenimas plačiąja prasme yra pienas, tarsi upė nešantis mus viena ar kita kryptimi, o pipirai – saldūs, aštrūs, kartūs, kvapnūs, spalvoti nuotykiai jame.
O iš tiesų, tai gražus žodžių žaismas, juk nereikia visko suprasti tiesiogiai!
